Lietuva pagal mecenavimo lygį nepatenka į šimtuką

  Pasaulio mecenavimo indekso (angl. World Giving Index) lentelėje Lietuva 2013 m. buvo vos 120 –oje vietoje iš 153 reitinguotų šalių. Specialistų teigimu, tokie rezultatai rodo, jog mūsų šaliai skubiai reikalinga filantropijos įstatymų bazė, kad tokia veikla nebūtų prilyginama tiesiog labdarai ar paramai, bet leistų visiems norintiems oriai prisidėti prie „gerų darbų visuomenės“ kūrimo. Todėl tarpdisciplininius tyrimus atliekanti viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas ėmėsi iniciatyvos vykdyti svarbų Lietuvai tyrimą „Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas“, kurio išvados, tikėtina, padės sukurti tinkamą klimatą mecenavimo įstatymui priimti ir filantropijos tradicijoms Lietuvoje kurtis.

Pasak instituto direktoriaus Ervino Koršunovo, pirmą kartą mūsų šalyje atliekamam tokio pobūdžio tyrimui sudaryta darbo grupė, subūrusi filantropiją ir kultūros lauką tyrinėjančius mokslininkus bei įvairių sričių praktikus: įstatymų rengėjus, teisininkus, kultūros organizacijų atstovus, paramos lėšų kultūros projektams telkėjus bei paramą teikiančius mecenatus.

„Šiuo metu atliekama teisinių dokumentų analizė, nagrinėjama užsienio šalių geroji patirtis, vykdomos mecenatų, paramos gavėjų ir tarpinių institucijų atstovų sociologinės apklausos“, pasakoja apie tyrimą instituto vadovas, pridurdamas, jog daugelyje šalių kultūros strategijas kuria kultūros ekonomiką tiriantys institutai. Apskritai Europos šalys, turinčios gilias kultūrines šaknis, supranta, jog kultūra yra pagrindas formuojant valstybės politiką, todėl ten žymiai daugiau dėmesio skiriama kultūrai ir tarpdisciplininiams tyrimams. Tuo metu Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad svarbiausi valstybės sektoriai yra energetika, žemės ūkis ar transportas, tad labiausiai vertinami būtent šių sričių moksliniai tyrimai.“

Kol Vakarų Europoje sėkmingai vykdoma kultūros mecenavimo politika Lietuvoje šis klausimas vis atidėliojamas. „Dar 2012 m. Vyriausybė atmetė Seime svarstytą Kultūros mecenavimo įstatymo projektą, nors pritarė „teisinio reguliavimo tikslui“, –  sako E. Koršunovas. Taigi, iš esmės fizinių asmenų mecenavimas iki šiol įstatymiškai nėra apibrėžtas. Iš kitos pusės, teisinis reglamentavimas yra tik dalis bendros valstybinės sistemos; kad mūsų šalyje būtų skatinamos filantropinės tradicijos, kad pati visuomenė jas puoselėtų, reikia ir mokestinių, ir moralinių motyvacijos priemonių.“

Atsirasti kultūros mecenavimo teisinei bazei kol kas trukdo ir tai, kad kultūra dotuojama labai inertiškai, o filantropai ir mecenatai nesulaukia deramos pagarbos atitinkamose valstybės institucijose. Pasaulinė praktika rodo, jos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas kultūros srityje padeda nuveikti ypač reikšmingus darbus. „Todėl mūsų institutas ir ėmėsi iniciatyvos apklausti tiek įstatymų leidėjus, tiek mecenatus, tiek mokslininkus bei išsiaiškinti kokių dar paskatų tikisi aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys, idant skirtų savo lėšas kilniems tikslams. Tikime, kad galime pasiūlyti pritaikomą ir veiksmingą modelį, kurio pagrindu būtų paremta strategija, kaip tęsti istorines filantropines tradicijas, kaip skatinti mecenatus per finansinius instrumentus“, – sako E. Koršunovas. Anot jo, pastaraisiais metais pastebimas vis aktyvesnis dialogas su verslininkais, norinčiais prisidėti prie kultūros rėmimo arba pritraukti jai privačias lėšas – tai rodo, kad Lietuvos visuomenė jau pribrendusi mecenatystei.

VšĮ Ateities visuomenės instituto inicijuoto tyrimo ,,Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas” atlikimui buvo skirtas dalinis Lietuvos kultūros tarybos finansavimas pagal priemonę ,,Kultūros srities bendrieji tyrimai: meno, socialiniai, taikomieji, tarpdisciplininiai“.