Paskirstyta pirmoji parama kultūros ir meno projektams 2014 metams: AVI analizė

Balandžio 5 d. Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė informaciją apie finansavimą gaunančius kultūros ir meno projektus, pateiktus 2014 metų I-ajam paraiškų etapui. Tai pirmasis naujosios struktūros paramos lėšų paskirstymas po Kultūros rėmimo fondo (KRF) pertvarkymo 2013 metais. Paraiškos teiktos 2013m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Kaip 2013 m. lapkričio mėn. skelbta Lietuvos žiniasklaidoje, LKT numato 2014 metais skirti: edukacijai 6,6 mln. litų, kultūrai regionuose 7 mln. litų, kultūros produktų ir paslaugų kūrimui apie 22,9 mln. litų, tarptautiniams mobilumo projektams 8,1 mln. litų, kultūros tapatumo projektams 3,15 mln. litų, o meno, socialiniams, taikomiesiems bei tarpdisciplininiams projektams 1,3 mln. litų. Taigi, jau aišku, jog 1482 projektai (iš 3446 viso teiktų paraiškų), gaus bendrai apie 30 mln. litų iš numatyto bendro 49 mln. litų biudžeto. Vienam projektui vidutiniškai tenka apie 20 000 litų.

Pagal VŠĮ Ateities visuomenės institutas (AVI) atliktą paskelbtų rezultatų tyrimą, matyti, kad LKT savo sprendimais laikėsi Lietuvos kultūros ministro Š.Biručio nustatytų šių metų kultūros politikos prioritetų: kultūros edukacija bei sklaida regionuose gavo bendrai 34 proc. viso I-ajam etapui skirto finansavimo biudžeto.

Pagal AVI atliktą analizę, daugiausiai paraiškų – 501, patvirtinta kultūrinių paslaugų ir produktų kūrimo sričiai, kas sudaro 34 proc. visų paraiškų skaičiaus. Prioritetinėse finansavimo srityse patvirtintų paraiškų kiekis labai panašus: kultūros edukacijos srityje patvirtinta 321 paraiška (22 proc.), o kultūros sklaidos regionuose – 393 paraiškos (26 proc.).  Tarptautinių ir mobilumo veiklos srityje turėtų būti įgyvendinti 108 projektai pagal patvirtintas paraiškas (7 proc.), o kultūros tapatumo – 159 (11 proc.).

Kaip minėta, visiems 1482 projektams bus išdalinta apie 30 mln. litų, ir pagal AVI analizę, daugiausiai paramos susilauks daugiausiai paraiškų patenkinusi kultūrinių paslaugų ir produktų kūrimo sritis – beveik 13,9 mln. litų, kas sudaro 46 proc. bendro finansavimo biudžeto. Šioje srityje vienam projektui vidutiniškai tenka 27,7 tūks. litų.

Antra pagal skirtą finansavimo sumą sritis – kultūros sklaida regionuose, kuriai numatyta 6,1 mln. litų, kas sudaro 20 proc. bendro finansavimo biudžeto. Trečioje vietoje yra kita prioritetinė veiklos sritis – kultūros edukacija. Jai skirta  4,2 mln. litų (14 proc.). Tarptautiniams ir mobilumo projektams LKT skyrė 3,9 mln. litų (13 proc.), o kultūros tapatumo projektai turės būti įgyvendinti už 1,9 mln. litų skirtų lėšų ( 7 proc.).

Atsižvelgiant į Lietuvos kultūros ministro Š. Biručio patvirtintas 2014 m. kultūros politikos gaires, AVI tyrėjai nusprendė išanalizuoti prioritetinių sričių patvirtintų paraiškų bei jų finansavimo dydžių pasiskirstymą tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir kitų regionų.

Didžiausias kultūros ir meno projektų inicijavimo bei kūrimo centras – Vilnius, kuris lyderiauja visose finansuojamų veiklų srityse. Sostinės meno atstovai gali didžiuotis, kad kultūros edukacijos srityje patenkintos 125 paraiškos, kurios sudaro 39 proc. visų finansuotinų šios srities paraiškų (321 vnt.). Kiti didieji miestai ženkliai atsilieka nuo Vilniaus ir jo apylinkių: Kaunas 4 (patvirtinta 30 paraiškų), o Klaipėda – net 12 kartų (patvirtinta 10 paraiškų). Klaipėdą lenkia mažesnieji miestai: Panevėžys – 18, Šiauliai – 11 patvirtintų paraiškų. Likusių Lietuvos regionų kultūros ir meno atstovai turės galimybę įgyvendinti 127 projektus (40 proc.).

Mažesnieji Lietuvos miestai bei miesteliai rūpinasi savo atžalyno kultūrine edukacija, kas yra vienas pagrindinių kultūros raidą ir vystymąsi užtikrinančių pagrindų.

Antrojoje prioritetinėje srityje – kultūra regionuose, – vėl išsiskiria Vilnius: patvirtintos 109 paraiškos, kas sudaro 28 proc. visų finansuotinų šios srities paraiškų (393 vnt.). Šioje sferoje kiti didieji miestai taip pat nusileidžia sostinei: Kaunas – 35 (9 proc.), Panevėžys – 32 (8 proc.), Klaipėda – 25 (6 proc.) patvirtintų paraiškų. Tačiau stebimi ir nauji iškylantys židiniai, tarp kurių –  Anykščiai, – nedaug nusileidžiantys kitiems didiesiems centrams (12 patvirtintų paraiškų). Likusieji 163 patvirtinti projektai (42 proc.) pasiskirsto likusiuose Lietuvos regionuose.

Šie duomenys patvirtina, kad Lietuvos regionuose kultūros potencialas bei poreikis neblėsta.

Edukacija bei kultūros sklaida regionuose ypatingai reikšminga žmonių gyvenimo kokybės gerėjimui, patrauklesnės gyvenamosios aplinkos regionuose kūrimui. Visa tai skatina infrastruktūros vystymąsi bei investicijų pritraukimą į mažesnius miestelius.

Šaltinis: Lietuvos kultūros taryba, VŠĮ Ateities visuomenės institutas

2014 m. balandžio 10 d., VŠĮ Ateities visuomenės institutas