Teatro pedagogikos nauda – kūrybiškumo skatinimas

Gruodžio 8 dieną Lietuvos edukologijos universitete įvyko konferencija „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“. Ją kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos edukologijos universitetu ir asociacija „Meno formos“ organizavo VšĮ „Ateities visuomenės institutas“. Konferencija buvo skirta teatro pedagogikai šiuolaikinėje mokykloje, aukštesnio ir aukštojo mokslo įstaigose. Diskusijoje buvo aptartos priemonės, kurios padėtų teatrui įsitvirtinti bendruosiuose ugdymo planuose.

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ centrine ašimi yra įvardijamas atviras, kūrybingas, atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš trijų vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumą kaip „minkštąją“ kompetenciją turi diegti šiuolaikinė mokykla. Kūrybiškumas, komunikabilumas, viešasis kalbėjimas, derybos, drąsa priimti sprendimus, nebijoti suklysti, pagarba kitiems ir t.t. – visas šias minkštąsias kompetencijas puikiai lavina teatro pamokos, tačiau mokyklose dėl įvairių priežasčių jų vis mažėja.

Pranešėjai akcentavo, kad žinių prieinamumui tampant vis didesniam, informacijos srautas darosi sunkiai suvaldomas. Tokioje žinių gausoje moksleiviai ir studentai praranda motyvaciją mokytis. Anot LEU docento, aktoriaus Vytauto Kontrimo, „teatro pamokos yra priemonė siekiant spręsti mokinių ir studentų motyvacijos nebuvimą, apatiją bei susvetimėjimą. Teatras leidžia į problemas pažvelgti plačiau, jas priimti kaip gyvenimo neišvengiamybę, rasti įvairius sprendimo būdus“. Kūrybiškas požiūris į žinias, jų interpretacija bei improvizacija leidžia efektyviau suvaldyti žinių srautą, sugebėti nepasiklysti perteklinės informacijos prisodrintame pasaulyje.