MOKYMAI
MOKYMAI
NAUJIENOS
The Twentieth International Conference on Interdisciplinary Social Science, Universidad de Málaga
Dalyvavome tarpdisciplininėje mokslinėje konferencijoje, kur dar kartą įsitikinome – technologinė pažanga vystosi kur kas greičiau nei ją analizuojantys moksliniai tyrimai.
Socialinių mokslų perspektyva suteikia galimybę aiškiau įžvelgti, kad inovacijos, nepaisant pažado gerinti gyvenimo kokybę, tuo pačiu kelia ir daugybę neišspręstų klausimų apie jų poveikį žmogui, visuomenės raidai ir viešajai sveikatai. Šios temos plačiai aptartos sesijoje “Inclusive AI in Practice: Shaping Responsible AI and Data Ecosystem”.
Vienu metu džiaugiamės technologijų teikiamomis galimybėmis – efektyvumu, prieiga prie informacijos, naujais bendravimo būdais. Tačiau kartu privalome kritiškai vertinti ir jų pasekmes – nuo socialinės atskirties gilinimo iki psichologinės gerovės iššūkių.
Tik jungdami technologijų, sveikatos, teisės ir socialinių mokslų žinias galime kurti tvarią, etišką ir į žmogų orientuotą ateitį.
Kūrybinės bendruomenės: kaip susikurti erdvę idėjoms ir augimui?
Dalyvavome diskusijoje - kaip kurti erdvę idėjoms ir augimui?
Kalbėjome apie politikos formavimą, priemones ir finansavimą.
Apie tai, kaip mes išlaikome valstybės kultūros infrastruktūrą, o NVO iniciatyvoms ir 100 tūkstančių eurų dažnai jau atrodo kaip labai dideli pinigai.
Kodėl paskirstyti milijardą valstybės įstaigoms – tai norma. Surasti milijoną NVO iniciatyvoms – tai jau iššūkis.
Kodėl mes taip pasitikime valstybės institucijomis ir vadiname jas „mūsų“, o nevyriausybines organizacijas laikome „jais“ ar „anais“?
Apie kultūros lauko vienybę ir Vyriausybės pažadus.
Ir štai ką žada Vyriausybė savo programoje, punktas 390:
„Steigsime Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atskirą padalinį nevyriausybinių organizacijų kultūros politikos strategijai, taip užtikrinant nepriklausomoje Lietuvoje susikūrusių meno reiškinių plėtrą ir sklaidą.“
2025
Kūrybiškumas: miestai dėmesio centre
Gegužės 17 d. vyko Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) visuotinis susirinkimas, kuriame išrinkta naujoji valdyba. Sveikiname visus išrinktuosius – ypatingai šias įkvepiančias moteris, kurios kuria šios industrijos istoriją - Agnė Begetė , Jurgita Bražinskienė Tenenytė, Agnesta Filatovė, Agnė Jokšė, Edita Sabalionyte .
Šie metai žada forumą, kuriame bus gilinamasi į kultūrinių ir kūrybinių industrijų vaidmenį mieste.
2024
Diskusija: Laisvos ekonominės zonos kultūrai
Mes renkamės sudaryti geriausias sąlygas Europoje, o gal ir pasaulyje, kūrėjams ir kultūros ekonomikos augimui Lietuvoje.
Kultūra – mūsų šalies vizijos pagrindas. Taip teigiama Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Vasario 21 d. vyko diskusija - „Laisvos ekonominės zonos kultūrai“.
Kaip tapti patrauklia šalimi kūrėjams, kūrybai ir kultūros ekonomikos vystymui?
Šį ir kitus klausimus aptarėme kartu su Eugenijumi Gentvilu, Egle Ganda Bogdaniene, Jonu Staseliu, Laurynu Žakevičiumi, Dalia Rust ir Dovydu Kaminsku.
WEB3: impact the economy
Lapkričio 8 d. „Web3: Impact the Economy“ konferencijoje „WEB3: Education Prerequisite“ sesijoje, kartu su verslininku ir DI strategu Domu Janicku bei Gintaru Tubeliu kalbėjome ir diskutavome tema „Skaitmeninė kultūra ir etiketas: kaip kurti jaunimo vertybes?“, moderavo - Eglė Radvilė. Diskusija buvo skirta Lietuvos mokyklų mokytojams ir karjeros specialistams.
Kalbėjome, kaip skirtingai (o gal panašiai?) skaitmeninę tapatybę supranta moksleiviai ir darbingo amžiaus žmonės. Kokius žingsnius turėtume žengti kuriant skaitmeninę kultūrą ir laikantis etiketo skaitmeninėje erdvėje?
Skaitmeninė ekonomika ir tapatybė – yra dabartis ir netolima ateitis. Todėl manome, jog domėtis šia tema aktualu ir naudinga kiekvienam.
Paskaitų ciklas „Interesai“
Spalį vyko paskaitų ciklas apie interesus ir jų derinimą – temą, kuri dažnai suprantama klaidingai. Žodis „interesas“ mūsų kultūroje neretai skamba neigiamai, tačiau iš tiesų tai – vidinis jausmas, kuris įkvepia veikti, domėtis ir kurti, tarsi ugningas tango šokis. Šis seminaras atskleidė, kad interesų derinimas – ne tik viešosios politikos, bet ir kasdienio gyvenimo menas: nuo rytinės kavos iki šeimos atostogų planų. Unikalus formatas su muzika, vizualiniais kūriniais ir net tango žingsnių praktika įtraukė visus dalyvius į gyvą, patyriminę diskusiją apie tai, kaip tvariai derinti skirtingus interesus.
Paskaita „Atstovavimas valstybinėse ir valdžios institucijose“
Ateities visuomenės instituto įkūrėja ir valstybės strategijų bendraautorė dr. Erika Godlewska sudėjo savo ilgametę patirtį į 3 seminarų ciklą ir kviečia Jus sudalyvauti pirmojo seminaro testavime, išbandyti jo dinamiką bei turinį. Plačiau
Ateities vizijos ir drąsūs sprendimai: įžvalgos iš EBIT konferencijos
2023 m. birželio 15 d. EBIT konferencijoje susitiko futuristai, inovatoriai, mokslininkai ir politologai, dalijęsi įžvalgomis apie technologijų ir visuomenės ateitį. Renginio vertė slypi gebėjime subalansuoti skirtingas perspektyvas – nuo skeptiškos utopijos iki vizionieriško optimizmo, skatinant kritinį mąstymą ir drąsą mąstyti plačiai. Daug dėmesio sulaukė dirbtinio intelekto vaidmuo, kuris, optimistų akimis, atveria beribes galimybes verslui, kūrybai ir inovacijoms. DI tampa ne baimės, o įkvėpimo šaltiniu – įrankiu, padedančiu žmonijai pasiekti dar neatrastas aukštumas. Ateitis priklauso tiems, kurie eksperimentuoja, tobulėja ir drįsta kurti – todėl būkime tais optimistais, kurie formuoja rytojaus pasaulį.
.jpg)
2023
Lietuvos žaliųjų savivaldybių ir Turkijos konferencija „Green Municipalities Innovation“
Rugsėjo 19 dieną Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Green Municipalities Innovation“ buvo pabrėžta bendruomenių iniaciatyvos ir inovacijų taikymo svarba. Konferencija yra vertinga platforma žaliųjų energijos inovacijų sektoriuje suinteresuotiems asmenims susitikti, dalintis idėjomis ir skatinti bendradarbiavimą. Konferencijos metu Ateities instituto direktorė Eglė Radvilė pristatė miestų inovacijas energetikos sektoriuje.
12th International Conference on Cultural Policy Research
Rugsėjo 19-23 dienomis įvyko viena didžiausių pasaulyje mokslo konferencijų, skirta kultūros politikos tyrimams ir analizei. Antverpeno universiteto inicijuotoje konferencijoje buvo pristatytas dr. Erikos Godlevskos, dr. Rusnės Kregždaitės ir komandos (Roma Survilienė, Indrė Norkeliūnė, Morta Vidūnaitė, Gaudutė Žilytė, Dalia Stabrauskaitė) atliktas tyrimas „Components of artists‘ socioeconomic and working conditions: the empirical case of Lithuanian artists“. Tyrimo duomenimis, Lietuvos menininkai jaučiasi nepakankamai įvertinti visuomenės, nors mano, kad jų indėlis į visuomenės gerovę yra labai reikšmingas. Tyrimo rekomendacijose yra pateiktos išvados, kaip būtų galima pagerinti menininkų būklę Lietuvoje.
TYRIMAS Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas
Lietuvos kultūros taryba kartu su Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir „Ateities visuomenės institutu“ kviečia į nuotolinį „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimo“ tyrimo pristatymą.
Menininkai yra išskirtinė valstybės žmogiškojo kapitalo dalis: jų kūryba ir idėjos formuoja bendrą šalies kultūros lauką, kuria šalies tapatybę. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas tyrimas siekiant įvertinti Lietuvos menininkų lauką, jų kūrybinę raišką sąlygojančias socialines-ekonomines ir kūrybines sąlygas bei valstybės intervencijas šios būklės gerinimui.
2022
2021
Kultūros forumas ,,KULTŪRA IR GEROVĖ“
"Lietuvos vizijiniai valstybės dokumentai yra orientuoti į visuomenės kūrybiškumo skatinimą. Kitaip tariant, kultūros politikos tikslai yra susiję ne su meno talentų puoselėjimu, o su visuomenės kūrybiškumo skatinimu. Menininkas šiandien valstybėje suprantamas kaip visuomenės kūrybiškumo skatinimo instrumentas. Menininko profesionali veikla valstybės vizijos kontekste nėra pabrėžiama kaip atskira valstybės vertybė, jam priskiriamas labiau antrinis ir instrumentinis vaidmuo siekiant kitų valstybės tikslų", - tvirtina dr. Erika Godlevska, tirinėjanti Lietuvos menininkų socialinę ir kūrybinę būklę.
Apie tai ir daugiau forume "Kultūra ir gerovė"
KULTŪROS INOVACIJŲ FORUMAS
,,paVEIKIM KULTŪRĄ 2020“
Atsižvelgiant į rekomendacijas dėl dalyvių bei pranešėjų saugumo, lapkričio 12 d. forumas perkeliamas į internetinę erdvę!
Norite gauti transliacijos nuorodą? Prašome registruotis iki lapkričio 8 d.
Forumas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos įgyvendinant
VšĮ “Euroregiono Ežerų kraštas direktorato biuras” projektą “paVEIKIM KULTŪRĄ 2020”.
Renginį moderuoja politikos formavimo ekspertė, vizionierė, strategė, tyrėja, inovacijų kūrėja, programų autorė, dr. Erika Godlevska.
Daugiau informacijos apie renginį:
Mob. tel: +370 686 99519
E-paštas: inga.sidlauskiene@ignalina.lt
KANDIDATŲ Į SEIMĄ DEBATAI
,,Kultūra – prioritetas?“
2020 m. rugsėjo 09 d. kūrybinėje erdvėje ,,Dūmų fabrikas“ politikai pasakojo, kokių pokyčių sieks kultūros srityje.
Norėtųsi, kad politikai kultūroje bendradarbiautų taip, kaip savanoriai šitą stalą nešdami.
_j.jpeg)
ISTORINĖ ŠV. BALTRAMIEJAUS MUGĖ 9-ĄJĮ KARTĄ KVIEČIA PAŽINTI VIDURAMŽIŲ IR RENESANSO EPOCHŲ AMATŲ TRADICIJAS
2020 m. rugpjūčio 21-22 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 9-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.
Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatvėmis iki Rotušės aikštės. Renginio metu vilniečiai ir miesto svečiai gali pažinti atgaivintus miestiečių amatus, stebėti amatų demonstravimus, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, verpti siūlus, austi audinį, nusikalti monetą ir pan., taip pat pasigrožėti vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso laikotarpių kostiumais, pamatyti, kaip atrodė ir kovojo XVII a. kariai, laisvalaikį praleisti pagal rekonstruojamos epochos tradicijas, šokius, muziką bei kitas pramogas, klausyti paskaitų apie minimo laikotarpio auksakalių cecho ir meistrų istoriją, įsigyti profesionalių amatininkų gamybos rekonstruotus XV-XVII a. dirbinius.
Kandidatų į Seimą debatai "Kultūra - prioritetas?"
Laikas pasikalbėti apie kultūros ir kūrybinių industrijų reikšmę politinių partijų programose. Dar iki rinkimų...
Koks kultūros sektoriaus vaidmuo kuriant šalies gerovę?
Ar kultūra bus tarp prioritetinių sričių naujos vyriausybės programoje?
Koks kultūros ir kūrybinių industrijų indėlis ekonomikos augimui ir eksportui?
Koks kultūros indėlis ir kaip stiprinti sąsajas su švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės sanglaudos politika?
Kviečiame politines partijas, kurios pagal naujausius reitingus peržengia rinkimų kartelę - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir partija "Laisvė ir teisingumas" - į debatus.
TAIP (Teorija, Analizė, Inovacijos, Praktika). Internetinių seminarų-diskusijų ciklas apie inovacijas audiovizualiniame sektoriuje
Ateities visuomenės institutas, analizuodamas kūrybines industrijas nustatė, kad šioje srityje daromos inovacijos ir vykdoma eksperimentinė plėtra, tačiau jos nėra identifikuojamos ir dokumentuojamos.
2020 metų gegužės 26–birželio 19 dienomis institutas kviečia į internetinių seminarų ciklą ,,TAIP (Teorija, Analizė, Inovacijos, Praktika)", skirtą:
- išmokti atskirti inovaciją nuo MTEP veiklos;
- sužinoti 10 inovacijų kūrimo etapų, kurie gali palengvinti jūsų naujų produktų kūrimo procesą;
- MTEPI metodiką praktikoje aptars naujų kino produktų kūrimo, MTEPI ekspertas, "Sumanios specializacijos" bendrakūrėjas Kęstutis Drazdauskas;
- naujų tarpsritinių produktų kūrimą aptars Nacionalinių kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė, Menų fabriko LOFTAS bendrasavininkė Živilė Diavara;
- apie inovacijas scenos mene patirtimi dalinsis aktorė Eglė Mikulionytė ir kultūros ekonomikos tyrėja, Meno ir mokslo laboratorijos įkūrėja ir vadovė dr. Rusnė Kregždaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
2020
COVID-19 sukeltų padarinių kultūros ir kūrybinių industrijų krizės valdymo grupė
Ateities visuomenės instituto direktorė dr. Erika Godlevska kaip ekspertė dalyvauja COVID-19 sukeltų padarinių kultūros ir kūrybinių industrijų krizės valdymo grupėje, sukurtoje prie Kultūros ministerijos. Atstovauja Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos nariams, konsultuoja asociacijos pirmininkę Živilę Diavarą, teikia pastabas ir patarimus asociacijos rengiamiems dokumentams, dalyvauja diskusijose, skatina naujų biudžetavimo šaltinių paieškas išeinant iš Kultūros ministerijos disponuojamo biudžeto ribų, inicijuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
MOKYMŲ ciklas kultūros asociacijų vadovams
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija periodiškai organizuoja forumus, seminarus, mokymus, kūrybines dirbtuves ir yra sukaupusi patirtį šioje veikloje. Šiais metais, iš dalies finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, Asociacija rengia trijų modulių mokymus asociacijų atstovams. Jie turės progą pasigilinti į reikšmingus su jų veikla susijusius aspektus: politikos formavimą, lobizmą ir komunikaciją. Erika Godlevska, politikos formavimo ekspertė, Valstybės strateginių dokumentų bendrakūrėja pristatys priemones, darančias poveikį formuojant politiką.
KONFERENCIJA „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“
Jungtinės Tautos iki 2030 metų yra numačiusios 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo programą, kurios tikslas – didinti žmonių gerovę saugant planetą. 12-asis šios programos tikslas - atsakingas išteklių naudojimas: užtikrinti tvarius naudojimo ir gamybos modelius. Siekiant atkreipti visuomenės ir suinteresuotų šalių dėmesį į šį tikslą, Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija, iniciavo pirmąją, unikalią konferenciją Lietuvoje “Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui”, į kurią pakvietė Lietuvos ir užsienio architektus, urbanistus, dizainerius, statytojus ir mokslininkus.
2019
FORUMAS „Kultūra ir inovacijos“
Forumo tikslas aptarti Europos ir Lietuvos inovacijų ir kūrybinių industrijų politikos aktualijas, kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą inovacijų plėtros perspektyvoje iki 2030.
2019
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS „Tarptautinis dialogas skatinant bendruomenių įtrauktį į kūrybinius procesus“
Antrąją vizito dieną M. K. Čiurlionio namuose vyko kūrybinės dirbtuvės, projektų pristatymai ir diskusijos su projekto „Kultūra – visiems“ dalyviais, Vilniaus miesto savivaldybės kultūros politikos formuotojais, atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės struktūrinių dalinių atstovais, koordinuojančiais miesto kultūros veiklų įgyvendinimą. Jų metu buvo pristatytos Vilniaus miesto savivaldybės strateginės veiklos, Vilniaus miesto bendruomenės, ekosistema ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, festivalio „Kino pavasaris“ iniciatyvos.
2019
KONFERENCIJA „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“
Pastarąjį dešimtmetį Europos ir pasaulio tarptautinių organizacijų priimtuose dokumentuose išskirtinis dėmesys skiriamas darnaus vystymosi ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbai. Kultūros paveldo objektų sąveika su juos supančia gamtine ir kultūrine aplinka, aktyvi jų įtrauktis į socialinį ir ekonominį gyvenimą, vietos bendruomenių dalyvavimas naudojant ir saugant kultūros paveldo objektus iš esmės prisideda prie šalies ir regiono socialinės ir ekonominės gerovės bei pridėtinės vertės kūrimo. Dėl šios priežasties šiuolaikinės kūrybinės inovacijos architektūros ir dizaino srityse yra skatinamos remiantis pagarba praeičiai ir dabarčiai, o kartu užtikrinant aukštą kokybę bei nuoseklumą.
2019
DEBATAI kandidatai į Vilniaus merus „Apie kultūrą“
Kokia bus Vilniaus miesto kultūros ir kūrybinių industrijų politika?
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija vasario 19 d. kviečia kandidatus į Vilniaus miesto merus pokalbiui - apie Vilniaus miesto kultūros politiką ir jos prioritetus, apie bendruomenės įtraukimą į politikos formavimą, apie tai, koks vaidmuo tenka kultūrai būsimų miesto merų programose.
2019
FESTIVALIS „Heritas“
“Heritas” - kartą per metus po vienu stogu suburia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų specialistus, įmones, valstybines įstaigas bei visuomenę. Parodos, pristatomosios mugės metu siekiama suburti kultūros paveldo sektoriuje dirbančius profesionalus – privačius, fizinius, juridinius asmenis bei valstybines įstaigas. Siekiama, kad būtų pristatytos įstaigų funkcijos, galimybės, darbai, naudinga ir aktuali informacija. Tokiu būdu siekiama užmegzti dialogą tarp asmenų, dirbančių nekilnojamojo kultūros paveldo srityje bei skatinti tarpusavio bendradarbiavimą.
2018
FORUMAS „Kultūra ir pinigai“
Forumo tikslas yra akcentuoti ekonominę ir socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę, skatinti valstybės institucijų ir regioninės politikos atstovų dialogą, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą. Forume dalyvauti kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojai, kultūros ir kūrybinių industrijų organizacijų vadovai, lyderiai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai.
2017
KONFERENCIJA „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“
Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.
2016
PILIETINĖ DISKUSIJA „Lietuvos kultūros politika ir kultūros sektoriaus ateitis“
Siekdamas pažangos kultūros srityje, atkreipdamas ypatingą dėmesį į kultūrą regionuose, Ateities visuomenės institutas kartu su Lietuvos mokslų akademija inicijuoja tęstinių pilietinių diskusijų ciklą „Lietuvos kultūros politika ir kultūros sektoriaus ateitis“. Ketvirtadienį vykusioje pirmoje diskusijoje „Lietuvos kultūros politika ir kultūros sektoriaus ateitis – ką žada partijos prieš rinkimus“ aptartos politinių partijų programinės deklaracijos. Vadovaujantis atliktų tyrimų rezultatais bei ekspertinės diskusijos teiginiais, bus rengiamos rekomendacijos 17-tos Vyriausybės programai. Ateities visuomenės institutas skatina atsakingą politinių programų rengimą ir kviečia mokslininkus, verslininkus bei kultūros sektoriaus darbuotojus būti pilietiškai aktyvius ir neabejingus kultūros politikos formavimui.